- kriukšt
- kriùkšt interj. trakšt; triukš: Tep tykiai turim apseit, kad nė nekriùkšt, nė nebilst Gs. Tik kriùkšt kriùkšt, kriaukšt kriaukšt vaikas cukrų ir sukriaukšėjo, sugraužė Ds.
◊ neĩ kriùkšt visai (ne): Neleidžia neĩ kriùkšt Lb.
Dictionary of the Lithuanian Language.